Skriaudžių buities muziejus, kalendorių ekspozicija

 

Kontaktai

 

Vieta

Puskunigio g. 2, Skriaudžių k., Veiverių sen., Prienų r. sav.
skriaudziumuziejus@prienumuziejus.lt

Darbo laikas

 

I nedirba
II–IV 8.00–17.00

V 8.00–15.45

VI 9.00–15.00

VII nedirba

Pietų pertrauka 12.00–12.45

 

Jei norite apsilankyti kitu, ne nurodytu darbo laiku, skambinkite +370 614 70958

 

Ekspozicija išdėstyta keturiuose pastatuose, priklausančiuose vienam ansambliui – mergaičių klėtelėje, kalvėje, klėtyje ir dūminėje pirkioje.

 

 

Muziejaus rinkinį sudaro XVIII a., XIX a., XX a. daugiausia Suvalkijos regiono lietuvių naudoti buities daiktai, patalynė, audiniai, kalvystės, virtuvės, ūkio reikmenys.

 

 

Už įėjimą į kalendorių ekspoziciją reikia mokėti „vieno kalendoriaus mokestį“, todėl kolekciją dažnai papildo ir muziejaus lankytojai.

 

 

 

Muziejaus įkūrimas

 

Skriaudžių buities muziejus įkurtas ankstyvą 1967 m. pavasarį, kai į Kuprių kultūros namuose surengtą dailininko iš Vilniaus Boleslovo Motuzos dailės darbų parodą aplinkinių kaimų moterys sunešė daugiau kaip 100 savo rankdarbių – pirštinių, lovatiesių, staltiesių, kilimėlių ir kitokių įdomybių. Parodą apžiūrėję dailininkai gerai įvertino darbus ir paskatino Kuprių kultūros namų direktorių Steponą Jarošą prie kultūros namų įkurti etnografinį muziejų.  Netrukus buvo surinkta keli tūkstančiai eksponatų. Surinktiems rankdarbiams eksponuoti buvo pastatyta dūminė stuba. Vėliau pastatyta kalvė ir mergaičių klėtelė.

Muziejaus perkėlimas į Skriaudžius

 

1987 m. pastatai buvo pervežti į Skriaudžius ir prigludo prie Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio sodybos. Ekspozicija šiuose pastatuose ir etnografinė dalis buvo sujungta ir pavadinta „Suvalkietiška sodyba-muziejus“.

Kalendorių kolekcijos pirmoji ekspozicija  pristatyta 1997 m. birželio 15 d. Skriaudžių kultūros namų palėpės patalpoje (30 m2). Dabartinė kolekcija pristatoma 6 patalpose.

 Įdomiausius ir unikaliausius kalendorius pagamino graikų kilmės kaunietis Konstantinas Mesaksudi (g. 1908 m.). Vieną iš jo sukurtų kalendorių galima naudoti net 400 metų (nuo XVIII iki XXI a.).