STANIŠKIS SERGIJUS, LITAS, TĖVUKAS

 

Sergijus_Staniskis_partizanai.org_

Sergijus Staniškis

SERGIJUS STANIŠKIS-LITAS, ANTANAITIS, VILTIS (1900 02 10 – 1953 02 03) – Lietuvos kariuomenės karininkas, Lietuvos partizanas. Gimė Marijampolės aps. Geležinių k. Mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. 1921 m. priimtas į Karo mokyklą.

Pirmosios sovietų okupacijos metais apsigyveno Marijampolės aps. Padovinio vls. Bevardiškių k. pas brolį. Čia subūrė partizanus. Buvo Dainavos apygardos vadu, Pietų Lietuvos partizanų srities štabo Operatyvinio skyriaus viršininku, štabo viršininku, srities vadu. Iki 1952 m. vasaros per Tauro apygardą palaikė ryšius su Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadovybe, gaudavo korespondenciją iš LLKS vadovybės. 1952 m. sausio 29 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas paskyrė S. Staniškį savo antruoju pavaduotoju. 1952 m. gegužės mėn. Sovietinis saugumas inscenizavo Dainavos apygardos Kazimieraičio ir Šarūno rinktinių vadų sąskrydį. Provokacija buvo sėkminga. Po šio inscenizuoto susirinkimo nustojo egzistuoti Dainavos apygardos vadovybė. Po septynerius metus trukusių NKVD paieškų, S. Staniškio bunkeris, įrengtas Prienų šile ties Naravų k., buvo surastas ir 1953 m. vasario 3 d. apsuptas MGB. S. Staniškis sunaikino visus dokumentus, ryšių aparatūrą, supjaustė savo batus ir nusišovė.

S. Staniškiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) ir suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).