Fotografijų paroda „Senasis Šilavotas“

 


Fotografijų parodoje pristatomos 32 fotografijos, simboliškai žyminčios 32 metų (1908-1940) laikotarpį. Fotografijos atrinktos pagal Šilavoto apylinkėms ir istorijai svarbius įvykius ir žmones. Paroda pradedama kunigo Antano Radušio portretu, kuris atvykęs į Šilavotą, per trumpą laiką šią vietą pavertė parapijos centru. Kitose fotografijose galima pamatyti Šilavoto Švč. Jėzaus širdies bažnyčią, buvusias mokyklas, mokytojus ir mokinius, taip pat stebėti to laikotarpio gyventojų darbus, pramogas, aprangos stilių, papročius, tradicijas įvairiais gyvenimo momentais – tiek liūdnomis laidotuvių, tiek linksmomis vestuvių akimirkomis, o žmonių veiduose galima išskaityti jų nuotaikas – kuo gyveno tų laikų šauliai, kaimo muzikantai, valsčiaus tarnautojai ir seniūnai ar šokėjai tautiniais rūbais.

Kunigas Antanas Radušis gimė Oranuose, Gižų valsčiuje, 1848 m. birželio 12 d. Baigęs Marijampolės gimnaziją, studijavo Seinų kunigų seminarijoje. 1874 m. įšventintas į kunigus. Vikaravo Punske, Ašiuže (Baltarusija,), Alvite, Šakiuose, Ūdrijoje, Skriaudžiuose. 1896 m. paskirtas klebonu į naujai steigiamą parapiją Šilavoto kaime, kuriame buvo tik koplytėlė. Įsikūręs Šilavote susidarė darbų planą ir kibo į darbą: pastatė kleboniją, pasodino sodą, iškasė 40 m gylio šulinį ir ėmė ruoštis statyti bažnyčią. Marijampolėje surado inžinierių V. Ribarskį ir pagal jo projektą pastatė didelį neogotikinį pastatą. 1902 m. spalio 28 d. buvo konsekruota nauja Šilavoto Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia. Klebonijoje įsteigė pirmąją mokyklą ir biblioteką. Šilavotas tapo parapijos centru, kuriame buvo steigiami katalikų sambūriai, kuopos. Tuo metu Naujasodžio kaime pradėjo burtis ir pamaldžių moterų bendruomenė, dabar čia veikia Šilavoto Davatkyno muziejus. Dar vienas didžiulis Antano Radušio nuopelnas – 12 tūkst. spygliuočių medžių pasodinimas, kurie Šilavoto gyventojus ir svečius džiugina ir dabar. A. Radušis Ūdrijoje, Šilavote rinko ir užrašinėjo liaudies dainas, platino slaptąją spaudą, lietuviškas knygas. Prisidėjo prie laikraščio „Varpas“ veiklos: buvo leidimo komiteto narys, 1892 m. dalyvavo varpininkų suvažiavime. Bendradarbiavo leidžiant periodinę spaudą: „Tėvynės sargą“, Šaltinį“ ir kt., 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. 1909 m. į Šilavotą su fonografo aparatu atvykęs Peterburgo universiteto profesorius Eduardas Volteris į vaško volelius įrašė 26 liaudies dainas su melodijomis. Klebonas Anatanas Radušis mirė 1918 m. rugsėjo 4 d.. Palaidotas Šilavoto kapinėse.


 

 

Prienų krašto muziejaus ir jo padalinių lankymo sąlygos nuo š.m. birželio 1 d.

 

 

Esame pasirengę užtikrinti Jūsų saugumą ir kviečiame, lankantis muziejuje, laikytis būtinų karantino sąlygų:

 

 

Jūsų patogumui ir saugumui dėl apsilankymo muziejuje kviečiame registruotis ir rezervuoti apsilankymo laiką el.p. prienumuziejus@gmail.com arba tel. 8 (319) 60379, +370 652 99077.

 

Kilus klausimams dėl apsilankymo muziejuje sąlygų kreipkitės aukščiau nurodytais telefonais ar elektroniniu paštu.

 

Lankytojų aptarnavimas Prienų krašto muziejuje ir padaliniuose
 

Prienų krašto muziejaus darbo laikas birželio – rugpjūčio mėn.:
Trečiadieniais – penktadieniais 9.00 – 18.00, šeštadieniais – sekmadieniais 10.00 – 16.00

 

Skriaudžių buities muziejus:

Antradieniais – penktadieniais 9.00 – 18.00, šeštadieniais 10.00 – 16.00

(Jei norite apsilankyti, skambinkite +370 652 99077)

 

Veiverių krašto istorijos muziejus:

Antradieniais – penktadieniais 9.00 – 18.00, šeštadieniais 10.00 – 16.00

(Jei norite apsilankyti, skambinkite +370 652 99077)

 

Šilavoto Davatkynas:

Antradieniais – penktadieniais 9.00 – 18.00, šeštadieniais 10.00 – 16.00

 

Ekspozicijoje „Laisvės kovos Šilavoto krašte“:

Antradieniais – penktadieniais 9.00 – 18.00, šeštadieniais  10.00 – 16.00

 

V. Mykolaičio-Putino gimtoji sodyba-muziejus:

Antradieniais – penktadieniais 9.00 – 18.00, šeštadieniais 10.00 – 16.00

Muziejus nedirba šiomis švenčių dienomis:

 

• Sausio 1 d. – Naujieji metai
• Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
• Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
• Šv. Velykos (sekmadienis ir pirmadienis).
• Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena
• Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos diena
• Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną
• Birželio 24 d. – Joninės (Rasos ir Joninių diena)
• Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

• Rugpjūčio 15 d. – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
• Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena
• Gruodžio 24 d. – Kūčių diena
• Gruodžio 25 – 26 d. – Šv. Kalėdos