Paroda „Tremtinio fotoalbumas“

 

Birželio 14-ąją Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. šią dieną NKVD pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremti politikai, visuomenės, kultūros veikėjai ir Lietuvos Respublikos antrasis prezidentas Aleksandras Stulginskis.

1941 m. gegužės mėnesį Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komitetas ir SSRS Liaudies komisarų taryba priėmė slaptą nutarimą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos“. Lietuvos gyventojų „veikiančių prieš Sovietų Sąjungą“ sąrašai sudaryti gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Trėmimai prasėdėjo ankstų birželio 14-oios rytą ir truko iki birželio 18 d. Žmonės buvo suimami, mėginantys bėgti sušaudomi, tardomi, kankinami, gyvuliniais vagonais vežami į Sovietų Sąjungos tolimiausius kraštus. Per keletą trėmimo dienų iš Lietuvos išvežta apie 18000 lietuvių.

1944-1948 m. vyko antrojo masinė trėmimų banga. Buvo siekiama užgniužti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekius, nutraukti pasipriešinimą visuotinei karinei mobilizacijai, palaužti lietuvių dvasią, sunaikinti inteligentiją. Masiškai buvo išvežami politiniai kaliniai.

1948-1952 m. sovietai masiškai suiminėjo Lietuvos partizanus, jų rėmėjus, gimines. Masiniai trėmimai buvo vykdomi kasmet – 1948 m. gegužės 22–23 vyko trėmimų operacija „Vesna“, 1949 m. kovo 25–28  – „Priboj“, 1951 m. spalio 02–03 – „Osen“. 1952 metais ištremta apie 3000 lietuvių.  Iš viso išvežta daugiau nei 130000 žmonių į Altajaus kraštą, Komijos ASSR, Stalinabado apylinkes, Tadžikijos TSR, Sverdlovsko sritį, Molotovo sritį, Tiumenės sritį, Krasnojarsko kraštą,  Buriatijos-Mongolijos ASSR, Chabarovsko kraštą, Irkutsko sritį, Tomsko sritį.

Visi nepaklusę sovietizacijai tapo „liaudies priešais“ ir pateko Į tremtinių sąrašus. Į tremtį dažniausiai nebuvo galima nieko su savimi pasiimti, nors formaliai buvo leidžiama pasiimti 1000–1500 kg daiktų. Visas likęs turtas buvo nacionalizuotas, išgrobstomas, likusios tuščios sodybos nugriaunamos arba jose apsigyvendavo svetimi žmonės. Nežmoniškas trėmimo sąlygas išgyveno ne visi, nemažai mirė vagonuose. Pasiekusiųjų galutinę tremties vietą laukė sunkūs darbai, kuriuos atlikti tekdavo visiems – netgi vaikams ir senoliams. Dėl sunkaus darbo, maisto stygiaus, dažnai nepakeliamų gyvenimo sąlygų vienas po kito tremtiniai mirė.

Sugrįžusiems iš tremties taip pat nebuvo lengva – namai užimti arba nugriauti, turtas konfiskuotas, po sunkių tremties metų sveikta sušlubavusi. Kita vertus ištvermingi lietuviai prisimena ne tik nepakeliamus tremties sunkumus, bet pasakoja įvairiausias istorijas, prisimena tremties draugus.

Šioje parodoje pristatomose nuotraukose užfiksuota iš Prienų rajono ištremtų žmonių gyvenimai toli nuo gimtinės. Kiekviena iš jų atskleidžia skaudžias istorijas, o visos kartu iliustruoja visos Lietuvos tragediją.

 

Peržiūrint nuotraukas rekomenduojame mobilųjį įrenginį laikyti horizontalioje padėtyje.

 

Lankytojų dėmesiui!

 

Informuojame, kad nuo rugsėjo 1 d. keičiasi
Prienų krašto muziejaus darbo laikas

 

Antradieniais – penktadieniais nuo 9 val. iki 18 val.
Šeštadieniais nuo 10 val. iki 16 val.
Sekmadienis ir pirmadienis ne darbo dienos.

Muziejus nedirba šiomis švenčių dienomis:

 

• Sausio 1 d. – Naujieji metai
• Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
• Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
• Šv. Velykos (sekmadienis ir pirmadienis).
• Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena
• Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos diena
• Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną
• Birželio 24 d. – Joninės (Rasos ir Joninių diena)
• Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

• Rugpjūčio 15 d. – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
• Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena
• Gruodžio 24 d. – Kūčių diena
• Gruodžio 25 – 26 d. – Šv. Kalėdos