ANTANAS-JASMANTAS MACEINA – krikščioniškosios krypties lietuvių filosofijos kūrėjas, poetas, religijos ir kultūros filosofijos veikalų autorius.

Gimė Bagrėnų kaime, Prienų rajone. Motinai mirus, tėvas vedė antrą kartą. Iš abiejų žmonų susilaukė po 7 vaikus. Tad šeimoje augo 14 vaikų. Vyriausias sūnus Antanas lankė Juodaraščio pradžios mokyklą, Prienų „Žiburio“ gimnazijoje baigęs 5 klases, 1924 įstojo į Gižų kunigų seminariją, bet jos nebaigė. Studijavo VDU lietuvių ir vokiečių kalbas. Po metų grįžo į kunigų seminariją. Seminarijos rektoriaus patartas, nepriėmė šventimų ir vėl 1930 grįžo į universitetą. Studijas gilino Liuveno, Friburgo, Strasburo, Briuselio universitetuose. Dėstė Kauno universitete. Prasidėjus sovietinei okupacijai A. Maceina su šeima pasitraukė į Vokietiją. Čia jis dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronte steigiamajame susirinkime Berlyne, 1940 m. lapkričio 17 d. Lietuvos aktyvistų fronto vadas Kazys Škirpa pranešė jį, kaip vieną savo šešių patikėtinių. Antanas Maceina aktyviai įsitraukė į LAF veiklą, vadovavo ideologijos komisijai, suredagavo fronto programą.

1942 parvyko į Lietuvą. VDU dėstė Filosofijos įvadą. Ėjo Filosofijos fakulteto dekano pareigas. Akademinis jaunimas jį laikė ideologiniu vadu.

Po dviejų metų ir vėl pasitraukė į vakarus. Vokietijoje, Viurcburge, vedė filosofijos seminarą. Friburgo universitete dėstė rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją. Miunsterio universitete – rusų sovietinės filosofijos kursus, religijos filosofiją. Vadovavo emigrantų ateitininkų sąjungai. Maceina buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, eilėraščius pasirašinėjo Antano Jasmanto slapyvardžiu.

Mirė 1987 Miunsteryje, palaidotas Bredesdorfo kaimelio kapinaitėse.

1997 m. liepos 5 d. Prienuose, Kultūros centro skvere atidengtas paminklas žymiam filosofui Antanui Maceinai (aut. Alfonsas Ambraziūnas).