Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vlsč. Juodbūdžio k. ūkininkų šeimoje. 1940 m. baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją. Pirmosios sovietų okupacijos metu, 1941 m. balandžio mėn., tapo studentų rezistencinės grupės, vėliau sietos su Lietuvių aktyvistų frontu, nariu. Buvo suimtas, 17 dienų kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo. Vokiečių okupacijos metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Architektūros fakultete. Dalyvavo antinacinėje veikloje, priklausė Lietuvių frontui.

1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistenciniame judėjime. Nuo 1945 m. – Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. 1946 m. birželį Tauro apygardos vado įsakymu buvo paskirtas laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Vėliau ėjo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pavaduotojo, rinktinės Propagandos skyriaus viršininko, rinktinės štabo viršininko pareigas, buvo paskirtas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo adjutantu. Konspiracijos tikslais naudojo keliolika slapyvardžių: Vytis, Kazimieras, Skirmantas, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Adomas Mickevičius, Daumantas, Mykolaitis ir kt.

Juozas Lukša buvo vienas iš 1946 m. įkurto Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS), organizacijos, siekusios suvienyti visas antisovietines pasipriešinimo jėgas, steigėjų. 1946 m. pabaigoje su kitais rezistentais Vilniuje demaskavo sovietų saugumo į BDPS vadovybę infiltruotą agentą Juozą Markulį- Erelį. 1947 m. sausį paskirtas naujai įkurtos Tauro apygardos Birutės rinktinės vadu.

1947 m. gegužės mėnesį Juozas Lukša-Kęstutis ir Jurgis Krikščiūnas-Vytautas, kaip kuriamos Lietuvos partizanų vadovybės įgaliotiniai, perėjo SSRS ir Lenkijos sieną. Lenkijoje susitiko su užsienio lietuvių rezistencijos atstovu, perdavė iš Lietuvos atsigabentą partizanų parengtą dokumentaciją, informavo apie sunkią krašto padėtį ir grįžo atgal į Lietuvą.

1947 m. gruodžio mėnesį J. Lukša-Skrajūnas kartu su Kazimieru Pypliu-Audroniu, kaip BDPS Prezidiumo įgaliotiniai, antrą kartą prasiveržė į Vakarus. Ieškodamas kontaktų su lietuvių emigracijos atstovais lankėsi Švedijoje, Vakarų Vokietijoje, Prancūzijoje. Susitikimuose informavo apie krašto rezistencijos padėtį, siekė užmegzti reguliarius ryšius su užsieniu, ieškojo materialinės paramos partizanams. 1948 m. liepos 9 d. dalyvavo Baden Badene vykusiame pasitarime su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) ir BDPS užsienio delegatūros atstovais Lietuvos laisvinimo klausimu. Gyvendamas Prancūzijoje Daumanto slapyvardžiu parašė knygą „Partizanai už geležinės uždangos“, kuri kartu su nuvežtu į Vakarus laišku Popiežiui Pijui XII bei kita medžiaga atskleidė pasaulio visuomenei okupantų terorą ir pasipriešinimą jam Lietuvoje. Mokėsi prancūzų ir amerikiečių žvalgybos mokyklose.

1949 m. vasario mėn. visą Lietuvos išlaisvinimo kovą sujungė organizacija Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS). Tų pačių metų rudenį J. Lukša paskirtas LLKS Visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininku bei LLKS atstovu užsieniui.

1950 m. spalio pradžioje J. Lukša Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos desantu buvo persiųstas iš Visbadeno į Lietuvą. Lapkričio 25 d. buvo paskirtas LKKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. gruodžio 3 d. jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardas, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi (su kardais), o 1951 m. vasario 16 d. – suteiktas partizanų majoro laipsnis.

J. Lukša žuvo kovodamas, patekęs į pasalą, kurią 1951 m. rugsėjo 4 d. Pabartupio k. apylinkių miške surengė MGB 2-N valdybos vadovaujama agentų smogikų grupė, pasinaudojusi MGB užverbuotu buvusiu jo bendražygiu.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu J. Lukšai suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dab. – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1999 m. gruodžio 22 d. pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. sausio 15 d. įsakymu suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Už nuopelnus Prienų kraštui Prienų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Juozui Lukšai-Daumantui suteiktas Prienų miesto garbės piliečio vardas (po mirties).