Matas Šalčius (g. 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, Prienų valsčiuje, Marijampolės apskrityje) buvo Lietuvos pedagogas, žurnalistas, vertėjas, keliautojas, rašytojas ir visuomenės veikėjas.

Jis mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau Kaune. Nuo 1924 iki 1928 metų studijavo ekonomiką Lietuvos universitete (vėliau vadinta Vytauto Didžiojo universitetu). Dirbdamas mokytoju Šilutės rajone, taip pat vertėsi žurnalistika ir aktyviai reiškėsi visuomeninėje srityje.

Dėl viešų pasisakymų prieš carinę Rusijos valdžią 1914 m. buvo ištremtas iš Lietuvos. Išvykęs per Kiniją ir Japoniją, pasiekė JAV, kur tęsė žurnalistinę veiklą ir ugdė pasaulėžiūrą, kuri vėliau lėmė jo įtakingą veiklą Lietuvoje po Nepriklausomybės. Nuo 1922 m. jis vadovavo žiniasklaidos agentūrai ELTA (ELTOS direktorius).

1919 metais įsteigė Lietuvos šaulių sąjungą, o vėliau tapo žurnalo „Trimitas“ redaktoriumi Dirbo Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje – skatino identiteto ir patriotizmo idėjas. Iki 1925 m. jis daug keliavo po Vakarų Europą, skelbė apie tai žurnalistikos ir visuomenės veiklos formose.

1929 metais įsteigė Lietuvos Turizmo sąjungą ir aktyviai propagavo turizmą: kelioninę žurnalistiką jis laikė vienu pagrindinių profesinio kelio segmentų – yra laikomas pirmuoju Lietuvos kelioninės žurnalistikos atstovu.

Jo kertinis kūrinys šešių tomų serija „Svečiuose pas 40 tautų“ (išleista 1935–1936 m.), kurioje aprašytos kelionės per Europą, Aziją ir Afriką (1929–1933 m.). Šiuose beletrizuotuose pasakojimuose gausu geografinių, istorinių ir etnografinių įžvalgų, taip pat atspindi to meto politinius ir visuomeninius įvykius. Knyga pelnė Spaudos fondo (nacionalinę žurnalistikos) premiją.1936 metais išvyko į Pietų Ameriką. Bandė suvienyti ten gyvenančią lietuvių išeiviją, leido laikraštį, tačiau maršrutas nutrūko – sirgo maliarija ir encefalitu, todėl mirė Bolivijos mieste Guayarameríne 1940 m. gegužės 26 d.