PETRAS LEONAS (1864-11-16 – 1938 05 14) – teisininkas, Lietuvos visuomenės veikėjas, nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, daktaras, Teisės fakulteto dekanas, antrosios Valstybės Dūmos atstovas, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministras.

Gimė Leskavos k., Prienų r. Pradžios mokslus pradėjo Kudirkos Naumiestyje, vėliau mokėsi Šunskuose. 1884 sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją, 1889 Maskvos universitete įgijo teisininko profesiją. Dirbo tardytoju Taškente, Samarkande, N. Margelane. Į Kauną atvyko 1906 m. Čia gyveno iki mirties. P. Leonas buvo vertinamas, kaip profesionalus teisininkas, jo pastangomis buvo parengtas politikos srityje įmynės valstybės valdymo įstatymas, greitai buvo parengtas Steigiamojo Seimo rinkimų Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo įstatymas, taip pat Savivaldybių, Steigiamojo Seimo rinkimų Draugijų, Spaudos, Pasų, Lietuvos pilietybės ir Svetimšalių įstatymai, kurie buvo labai reikšmingi besikuriančiai Lietuvai.

Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje. Priklausė lietuvių dailės draugijai, organizavo pirmą parodą Kaune. Nepriklausomoje Lietuvoje Petras Leonas paskiriamas pirmuoju teisingumo ministru, aktyviai dalyvauja kuriant Lietuvos universitetą (dabar VDU), kuriame vėliau profesoriavo ir ėjo dekano pareigas. 1932 jam skirtas VDU garbės daktaro laipsnis.

Kraštietis yra laikomas vienu žymiausių Lietuvoje pasaulinės etikos atstovų. Petras Leonas mirė 1936. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse (K. Donelaičio g. 77) yra P. Leono bareljefas ir atminimo lenta. Bareljefo skulptorius – prof. Stasys Žirgulis.