PRANAS PUSKUNIGIS (1860-07-16 – 1946-11-27) – pedagogas, vargonininkas, knygnešys, vienas žymiausių tradicinių kanklių ir kankliavimo puoselėtojų.

Gimė Šakių (dabar Marijampolės) apskrityje Katilių kaime. Vienas žymiausių tradicinių kanklių ir kankliavimo puoselėtojų. Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ įkūrėjas. Jo sutelktas kanklių ansamblis turėjo bene daugiausia įtakos išsaugant tradicines suvalkietiškas kankles, jų gamybą, repertuarą, skambinimo būdus.

P. Puskunigis dvejus metus mokėsi pas daktarorių, vėliau baigė Sintautų mokyklą. Įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Tačiau, besimokant antrame kurse, dėl motinos mirties, mokslus teko nutraukti ir grįžti į tėviškę padėti tėvų ūkio darbuose. Dar vaikystėje, būdamas devynerių, išmoko kankliuoti, o Veiveriuose pramoko groti smuiku ir klarnetu. Išmokęs groti vargonais dirbo keliose parapijose, kurį laiką dirbo net Amerikos lietuvių parapijose. 1905 grįžo į Lietuvą. Skriaudžiuose P. Puskunigis ėmėsi vargonininko darbo, kartu būrė apylinkių jaunimą mokytis kankliuoti. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, P. Puskunigis pasitraukė į Kauną, kur kartu su S. Banaičio spaustuvės darbuotojais subūrė kanklių ansamblį, surengė koncertą Kauno teatre. P. Puskunigio veikla išjudino Kauno šviesuomenę, ir pamažu brendo idėja įkurti kanklininkų draugiją, kuri buvo įkurta 1925 liepos 30 d. Tai dar labiau skatino visuomenę domėtis kanklėmis. 1930 Kaune atidaryta kanklių muzikos mokykla.

P. Puskunigio veikla neapsiribojo vien kankliavimu ir kanklių populiarinimu – straipsniais, paskaitomis, organizaciniais darbais, jam priklauso nemažas literatūrinės, muzikinės kūrybos ir metodinis palikimas. Parašė tris kankliavimo vadovėlius.

P. Puskunigis palaidotas Skriaudžių kapinėse.