Žvejybos įrankis su piltuvo formos „gerkle“, pintas iš vytelių, naudotas ežeruose ar upėse žvejoti. Lietuvoje bučiai buvo gaminami iš lazdyno karkaso, apipinto karklo ar žilvičio vytelėmis, kartais aptraukti kanapiniu ar lininiu tinkleliu. Viduje būdavo pritvirtinamas jaukas. Dėl kvapo, norėdami privilioti žuvis, žvejai viduje dėdavo skrudintos duonos, mėsos ar negyvą varlę. Laimikis įplaukia į „bučių“ ir negali ištrūkti iš gaudyklės. Bučiaus skersmuo apie 30–80 cm, ilgis 0,8–2,2 m. Juos „statydavo“ vakare, o kratydavo ryte. Kad nenuneštų vandens srovė, kartais pririšdavo prie dugne įkalto kuolo, o kartais dėl svorio įdėdavo akmenį. Bučiai buvo statomi ežerų, upių pakrantėse, įtekančiuose upeliuose. Žiemą bučius su uogų ar grūdų jauku statydavo kurapkoms ar strazdams gaudyti.