Lopeta, šavyklė, mentė ir kt.

Ližė – medinis įrankis duonos, ragaišio kepalams į krosnį pašauti.

Ją sudarė iš medienos gabalo išdrožta ovali arba stačiakampė 20–60 cm ilgio ir 20–40 cm pločio, nusklembtais kampais, galva (mentis), ir 1,2–2 m. ilgio, apvalus ar briaunotas kotas.

Dažniausiai buvo drožiama iš vientiso medienos gabalo, tačiau kartais daryta iš dviejų gabalų, tuomet kotas būdavo įleistas į išpjovą galvos viduryje arba atskirai pritvirtintas prie koto.

Senovėje, kylant audrai, žmonės su liže žegnodavo debesis, kad nutolintų nelaimę.