Ližė

 

 

 

Lopeta, šavyklė, mentė ir kt.

 

Ližė – medinis įrankis duonos, ragaišio kepalams į krosnį pašauti.

 

Ją sudarė iš medienos gabalo išdrožta ovali arba stačiakampė 20–60 cm ilgio ir 20–40 cm pločio, nusklembtais kampais, galva (mentis), ir 1,2–2 m ilgio, apvalus ar briaunotas kotas.

 

Dažniausiai buvo drožiama iš vientiso medienos gabalo, tačiau kartais daryta iš dviejų gabalų, tuomet kotas būdavo įleistas į išpjovą galvos viduryje arba atskirai pritvirtintas prie koto.

 

Senovėje, kylant audrai, žmonės su liže žegnodavo debesis, kad nutolintų nelaimę.