Vąškaras, ąšas, vąšas – įtaisas puodui virš ugniakuro pakabinti. Seniausią vąškarą sudarė ant karties po pakriaute (speciali dūmtraukio konstrukcija, skirta židinio kibirkštims sulaikyti ir dūmams iš patalpos išeiti, daryta iš karčių, žabų, eglių žievės, odos, apkrečiant moliu), pakabinta virvė, grandinė ar medžio šaka ir jos gale įtaisytas medinis ar geležinis kablys.

Lenketinis vąškaras darytas iš dvišakio, jo galus sujungiant skersiniu ir užkabinant kablį.

Varpstinį vąškarą sudarė prie sienos pritaisyta stora 2–4 m ilgio kartis su ilgu kabliu gale. Jį buvo galima sukioti į šonus.

Kad būtų galima reguliuoti virimo temperatūrą, katilo aukštį virš ugniavietės (pakelti puodą aukščiau ar nuleisti žemiau), naudotos papildomos detalės. Kablys būdavo su skylėmis arba pritvirtintais papildomais kabliais ar „dantukais“.