Antanina Aleknavičienė (g. 1931 m. sausio 15 d.) – pedagogė, kraštotyrininkė, muziejininkė, aktyvi visuomenės veikėja, žinoma ne tik Prienų krašte, bet ir visoje Lietuvoje.

Gimė ūkininkų Kazimiero ir Elenos Čerkevičių šeimoje Sarginės kaime. Po tėvo netekties motina viena užaugino penkis vaikus. Užsispyrimas ir ryžtas leido Antaninai baigti Prienų „Žiburio“ gimnaziją, dirbti mokytoja Stakliškėse ir Kašonyse. Vėliau studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1957 m. tapo Kašonių mokyklos direktore. Nuo 1966 m. dirbo Prienų rajono švietimo skyriuje, vadovavo metodiniam kabinetui, kraštotyrininkų veiklai, organizavo mokytojų chorą „Rytas“, kuriam 1984 m. suteiktas liaudies kolektyvo vardas.

1990 m. ėmėsi iniciatyvos įkurti krašto muziejų, kuris atidarytas 1995 m. Jos rūpesčiu sutvarkytos Jono Kazlausko ir Mato Šalčiaus tėviškės, atnaujinta Vinco Mykolaičio-Putino ekspozicija Pilotiškėse. Antaninos iniciatyva išleistos knygos apie kraštą, žymius žmones ir mokyklas. Svarbiausi leidiniai: „Žiburio“ gimnazija, „Jonas Kazlauskas“, „Prienų rajonas“, „Gimtinės upeliai“, „Žmonės ir darbai“ I–II, „Gyvenimo mokykla“.

Už nuopelnus kultūrai ir švietimui A. Aleknavičienė apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (2002), jai suteikti Metų žmogaus (2000), Metų moters (2007) titulai, skirti LR Prezidento, Seimo, ministerijų padėkos raštai. 2014 m. įteiktas Prienų rajono apdovanojimas „Dėkingumas“.

Išėjusi į pensiją ir toliau aktyviai kūrė vadovavo Trečiojo amžiaus universiteto veiklai, rašė, leido knygas. Antanina Aleknavičienė visą gyvenimą dirbo ne dėl garbės, o iš meilės savo kraštui ir žmonėms stengėsi įamžinti jų darbus, palikti atmintį ateities kartoms.