KOTRYNA RADKEVIČIŪTĖ-NAVIKEVIČIENĖ – MARIJA AUKŠTAITĖ (1896-07-18 – 1987-04-26) – prozininkė, poetė, politikos, kultūros ir visuomenės veikėja, kovotojų už Lietuvos laisvę rėmėja.

Gimė Stanaičių kaime Prienų rajone. I-ojo pasaulinio karo metais slaugė sužeistuosius Prienų miškuose, Drubengyje. Čia pradėjo rašyti eilėraščius. Karui pasibaigus gyveno Prienuose, rūpinosi karo pabėgėliais, organizavo tarybas, kurios telkė savanorius ginti krašto nepriklausomybei.

Prasidėjus žemės reformai, tapo bežemių gynėja ir užtarėja.

Susikūrus Prienų savivaldybei, išrenkama jos nare. Trejus metus dirbo Prienų vicemere, vadovavo Prienų moterų katalikių draugijai. Kartu tvarkė pradžios mokyklos knygynėlį.

1930 m. pasitraukė į Vakarus. Gyvendama toli nuo Lietuvos, Marija Aukštaitė savo veikla ryškiai prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo. Kanadoje dirbo lietuvių taryboje, redagavo „Nepriklausomą Lietuvą“, „Bruklino“, „Vienybėje“, redagavo „Monrealio dienų“ skyrių, kūrė lietuviškas mokyklas, paraginta Juozo Tysliavos, ėmė rašyti atsiminimų apysakas: „Nubangavę kūdikystės dienos“, „Išeivė“, „Išeivės keliu“, „Mano dienos Romoje“, išleido romaną „Ant marių krašto“, apsakymų rinkinį „Audringas vieškelis“, „Meilės sutemos“, „Klaudijus Kalėdų verpetuose“.