STANISLOVAS ŽVIRGŽDAS (g. 1941-09-13) – fotografas, fotografijos istorikas, publicistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas žymiausių Lietuvos peizažo fotografijos kūrėjų.
Gimė Balbieriškyje, Prienų rajone. Mokėsi Balbieriškio vidurinėje mokykloje. 1960–1961 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete, tačiau studijų nebaigė – 1961 m. buvo suimtas už antisovietinę veiklą ir ketveriems metams nuteistas laisvės atėmimo bausme. Ją atliko Mordovijos lageriuose. Sugrįžęs į Lietuvą dirbo įvairius darbus, o 1972 m. Maskvos Liaudies meno institute studijavo fotografiją. Tais pačiais metais tapo Lietuvos fotografijos meno draugijos (vėliau – Lietuvos fotomenininkų sąjungos) nariu.

1972–1992 m. dirbo Lietuvos fotomenininkų sąjungoje fotografu menininku. 1992–1996 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas, vėliau – valdybos sekretorius. Greta kūrybinės veiklos daug dėmesio skyrė Lietuvos fotografijos istorijos tyrinėjimams, rengė parodas, sudarinėjo fotografijos albumus, publikavo straipsnius ir monografijas apie žymius Lietuvos fotografus. Yra išleidęs knygas „Fotografijos slėpiniai“, „Mūsų miestelių fotografai“, „Lietuviški peizažai“ ir kitus leidinius, reikšmingai prisidėjusius prie Lietuvos fotografijos istorijos įamžinimo.

Stanislovo Žvirgždo kūryboje vyrauja Lietuvos kraštovaizdžio, gamtos ir architektūros temos. Jo fotografijoms būdingas jautrus šviesos, erdvės ir gamtos nuotaikos perteikimas. Menininko darbai eksponuoti daugelyje Lietuvos ir užsienio šalių parodų, pelnė tarptautinių apdovanojimų. 1988 m. jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografo menininko (AFIAP), 1992 m. – nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) vardas. 2004 m. Stanislovui Žvirgždui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už ilgametę kūrybą ir nuopelnus Lietuvos fotografijos menui bei jo istorijos tyrinėjimams.