Ką slepia Mergaičių klėtelės sienos?

Mergaičių klėtelė

Kuomet Suvalkijos kaimuose dar girgždėjo mediniai vartai ir šulinių svirtys, o vakarais trobų languose matėsi balanų skleidžiama šviesa, gyveno Skriaudžiuose ūkininkas Baltrus. Jo sodyboje stovėjo ir nedidelė mergaičių klėtelė pastatyta kiek atokiau nuo didžiojo namo. Klėtelė buvo sena, iš rąstų suręsta. Durys žemos, o langelis buvo vos vienas, mažutis, rombo formos. Nuo pavasario iki rudens klėtelėje gyvendavo Baltraus dukra Agota su vyresniąja seserimi Magde. Anuomet būdavo įprasta, jog merginos šiltuoju metų laiku miegodavo atskiroje klėtyje. Viduje stovėjo kraičio skrynios, pilnos austų drobių, lininių marškinių, margų prijuosčių ir vilnonių kojinių. Ant sienų kabėjo žolynai nuo kandžių, o palubėje džiuvo kiečiai piktas dvasias atbaidantys. Merginos klėtelėje dainuodavo sutartines, šukavo viena kitai plaukus, verpdavo, siuvinėdavo ir kruopščiai viską ką savo rankomis sukurdavo į kraičio skrynias dėdavo. Merginos kraitis turėjo būti didelis, tai rodė merginos darbštumą ir kruopštumą. Žinoma Suvalkijos lygumų berniokai taip pat pro šalį nepraeidavo. Vakarais iš klėtelės girdėdavosi tylūs šnibždesiai, lūpinės armonikėlės skleidžiami garsai ir juokas. Oi, kiek istorijų slepia šios klėtelės sienos…