Klėtis – trobesys atsargoms laikyti. Buvo 3–5 m pločio ir 4–12 m ilgio, ręsta iš apvalių ar tašytų rąstų, pamatinis vainikas pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Dvišlaitis ar keturšlaitis stogas dengtas šiaudais, skiedromis. Grindys ir lubos klotos iš storų lentų. Vienvėrės arba dvivėrės apie 1,4 m aukščio durys atidaromos į vidų. Langai maži, užsklendžiami iš vidaus. Po stogu klėties priekyje – atviras 1–2 m pločio prieklėtis, paremtas drožinėtomis kolonomis. Seniausios klėtys buvo vienos patalpos, su įėjimu gale, vėliau statytos 2–3 ar 6–7 patalpų. Pagal išplanavimą skyrėsi aukštaitiška, žemaitiška ir suvalkietiška klėtis. Suvalkijoje dažniausiai statyta su artyke grūdų aruodams. Iš klėties per vestuves būdavo iškilmingai išlydimas jaunosios kraitis, joje rengiamos gaubtuvės, guldytuvės, įtaisomas altorėlis, atliekamos gegužinės. Klėtis buvo merginų, jaunimo miegojimo patalpa, jaunavedžių gyvenamoji vieta.