Kraitinė skrynia, lentiniu gaubtu antvožu, skirta kraitiniams drabužiams ir audiniams laikyti. Kraičio skrynios – paveldimas moters turtas. Pagal tradiciją motinos kraičio skrynią paveldėdavusi vyriausioji dukra. Kraitį krauti pradėdavo jau dešimties metų mergaitės. Dažniausiai kuparai buvo dažomi mėlyna, žalia, raudona ar ruda spalva, puošti tapytiniais gėlių, paukštelių motyvais, štampavimo technika (bulvės ar buroko plokštumoje išpjaudavo įvairias formas, jas merkdavo į dažus ir spausdavo ant paviršiaus). Tačiau priklausomai nuo regiono skyrėsi ir dekoravimas. Skyrėsi kuparų forma, spalvos, piešiniai. Suvalkijoje dažniau naudotos skrynios nei kuparai. Kuparo viduje – prieskrynis smulkiems daiktams sudėti.
Manoma, jog kuparas lietuvių naudotas net nuo XVI a. Iš pradžių buvo turtingųjų miestiečių ir bajorų baldas, vėliau paplito ir tarp valstiečių. Šeimoje gimus mergaitei, tėvas eidavo pas stalių ir užsakydavo pagaminti skrynią, kartu su staliumi miške ir medieną skryniai išrinkdavo. Ypač laiminga skrynia laikyta ta, kuri pagaminta iš medžio, ant kurio būta gandralizdžio.