Baldas audiniams, drabužiams laikyti, kraičiui krauti. Skrynios antvožas – lygus, tai yra pagrindinis dalykas skiriantis ją nuo kuparo. Viduje įtaisyta pailga dėžutė su dangteliu (prieskrynis) smulkiems daiktams susidėti. Kartais buvo daromos su dviem dugnais. Atitraukus antrąjį dugną per visą apačią būdavo slėptuvė (pinigams, svarbiems dokumentams ir kt.).

Suvalkijoje dažniau naudotos skrynios nei kuparai, dažniausiai darytos statmenais šonais, aukštesniais pakojais nei tarkim Žemaitijoje. Priklausomai nuo regiono skyrėsi ir dekoravimas. Skyrėsi skrynių forma, spalvos, piešiniai. Dažnai skrynių pagrindas – raudonas, rudas ar rusvas, jos puoštos augaliniais ornamentais, galai dekoruoti taškais, brūkšneliais ar eglutėm. Retai kada apkaustytos.

Šeimoje gimus mergaitei, tėvas eidavo pas stalių ir užsakydavo pagaminti skrynią, kartu su staliumi miške ir medieną skryniai išrinkdavo. Ypač laiminga skrynia laikyta ta, kuri pagaminta iš medžio, ant kurio būta gandralizdžio.