Spragilas

 

 

 

Kuleklis, kultuvas, vepsas, sprogėlis ir kt.

 

Spragilas – javų kūlimo įrankis.

 

Sudarytas iš 30–80 cm ilgio buožės ir 1,5–1,8 m ilgio koto, sujungtų virvele ar oda. Buožė (galva, kultuvė) buvo daroma iš kieto medžio (ąžuolo, beržo, uosio), kotas iš lengvesnio (eglės, drebulės).

 

Koto ilgumas priklausė nuo kūlėjo ūgio – patogiausias, kai siekia nosį. Kuldamas kūlėjas laiko kotą, kelia jį į viršų ir smogia buože per patiestus javus, taip nuolat smūgiuojant grūdai iškulami iš varpų.

 

Kai kuriose Lietuvos vietose naudotas net iki XX a vidurio.

 

Kūlimas buvo ne tik darbas, bet ir tradicijų dalis. Baigus kūlimą, kaimynai dažnai pajuokdavo vėliau iškūlusius, o kūlimo pabaigtuvės buvo švenčiamos kepant gardžius pyragus, kai kur jauniausias kūlėjas gaudavo pašokti su spragilu.