Kalvaratas, vindai, ratinis ir kt.

Verpimo ratelis – medinis, koja minamas prietaisas siūlams verpti.

Pasiturinčiuose ūkiuose būdavo atskiri rateliai linams, pakuloms, vilnoms verpti ir siūlams sukti.

Gulsčiojo verpimo ratelio ratas ir verpimo ritė yra šalia vienas kito. Verpimo ratelį sudaro ritė siūlams, ratelis, ratas, krėslas, pamina ir trys kojos. Paminą minant koja, ratas sukasi ir verpėja kaire ranka peša iš kuodelio verpalą, o dešine ranka, prilaikydama jį, lygina siūlą, nutaiko siūlo storumą ir leidžia jį į ritę.

Dažniausiai verpdavo moterys ilgais žiemos vakarais, kai jau nudirbdavo visus buities darbus. Verpdavo ir dainuodavo, juk dainuojant kiekvienas darbas greičiau nudirbamas. Šalčiausiais vakarais verpdavo linus, o pavasariop, pradėjus šilti orams – vilną, nes šį pluoštą geriau verpti, kai yra šilčiau.

Ratelis sudarė „pasogos“ dalį.

Toks verpimo ratelis kokį jį matome šiandien, buvo išrastas Vokietijoje 1533 m. Būtent iš Vokietijos jis atkeliavo ir į Lietuvą.

Kai kurie Lietuvos dvarai ratelius turėjo jau XVI a. pab. – XVII a. Tačiau ratelis buvo brangus ir retas, todėl ir XIX a. dar ne visiems buvo prieinamas. Rytų ir Pietryčių Lietuvoje atsirado tik XIX a. pab. – XX a. pr., gerokai vėliau nei Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje.