2023 m. birželio 3 d. praėjo 35 metai nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo.
1988 m. birželio 3 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šios grupės pagrindą sudarė nepriklausomybės siekę, aktyvūs susirinkimo dalyviai V. Landsbergis, A. Skučas, Z. Vaičvila, J. Juzeliūnas ir A. Juozaitis.
Iniciatyvinės grupės keliami pertvarkos plėtojimo, demokratijos, Lietuvos suvereniteto stiprinimo šūkiai buvo populiarūs, todėl liaudis greitai juos ėmė remti. Sparčiai kūrėsi Sąjūdžio rėmimo grupės ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose bei miesteliuose. 1988 m. vasarą ir rudenį visoje Lietuvoje susibūrė apie 1000 organizacijos rėmimo grupių, kuriose dalyvavo apie 180 000 gyventojų.
1988 m. rugsėjo mėnesį Prienuose „Naujo gyvenimo“ redakcijoje pradėjo kurtis iniciatyvinė Sąjūdžio grupė. Rugsėjo 14 d. susirinkime, tuometinėje Prienų III vidurinėje mokykloje, (šiuo metu „Ąžuolo“ progimnazija) dalyvavo keturi Sąjūdžio lektoriai iš Vilniaus. Šio susirinkimo metu prie Sąjūdžio grupės prisijungė Prienų kraštiečiai: Algimantas Sakalauskas, Stanislovas Teišerskis, Povilas Norvaiša, Vytautas Šulinskas, Rolandas Kalinauskas, Algirdas Mockapetris, Juozas Križiniauskas, Alvydas Antanavičius, Arvydas Lekavičius, Valentinas Jaruševičius, Mindaugas Rubikas, Justinas Vilkas, Mindaugas Polekauskas, Antanas Matulaitis, Juozas Pekarskas, Jurgis Montvila, Danutė Dvilinskaitė, Teresė Murauskaitė, Birutė Jonelienė, Gediminas Latvis ir dar daug kitų. Vėliau prisijungė ir Gediminas Jonelis, Dainora Šaltienė, Gražina Polekauskienė.
Šioje Sąjūdžio 35-mečiui skirtoje fotografijų parodoje užfiksuotos svarbios istorinės akimirkos, siekiant atgauti Lietuvos nepriklausomybę. Prienų Sąjūdžio grupės nariai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Vyko į mitingus, kituose miestuose ar šalyse, taip pat patys rengė mitingus Prienuose.
I-ąjame Sąjūdžio suvažiavime Vilniuje iš Prienų rajono dalyvavo net penkti delegatai: Jurgis Pekarskas, Stanislovas Teišerskis, Povilas Norvaiša, Birutė Jonelienė ir Teresė Murauskaitė. Korespondentė B. Jonelienė su Sąjūdžio grupės narių pagalba įkūrė „Tremtinių“ draugiją. O 1989 m. balandžio 14 d. Prienuose išėjo visų ilgai lauktas pirmasis laisvojo laikraščio „Gėlupis“ numeris. Pagaliau, po 50 metų tylos „Gėlupyje“ buvo drąsiai leidžiami straipsniai apie tremtinius, partizanų minėjimus, „Skausmo kalnelį“ bei kitas aktualias temas. Daug pastangų reikėjo atkurti iškreiptą tiesą ir užpildyti mūsų istorijos spragas.
Rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje Prienų krašto žmonės kartu su visais lietuviais vieningai susikibo rankomis su Baltijos šalių gyventojais. Prienų gyventojai kartu su visa Lietuva nepaliaujamai siekė Lietuvos nepriklausomybės.
Šiandien aktualu ir svarbu susivokti mūsų istorijoje ir dabartyje, būti dėkingiems tuometiniams didvyriams už laisvę, kurioje dabar gyvename.
Sąjūdžio Prienų tarybos nariai: Antanas Matulaitis, Danutė Dvilinksaitė, Dainora Šaltienė, Birutė Jonelienė, Jurgis Montvila. Antroje eilėje - Povilas Norvaiša, Vytautas Šulinskas, Juozas Križinauskas, Jurgis Pekarskas, Algirdas Mockapetris. 1988 m.
Laisvės statula Kaune, Vienybės aikštė. Nuotrauka A. Garmutės.
Prienų Sąjūdžio grupės nariai Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio šventėje. (Onutės Valkauskienės nuotr.)
Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, 1988 m. spalio 22-23 d. Vilniuje. Iš kairės delegatė Teresė Murauskaitė, Antanas Matulaitis, delegatė Birutė Jonelienė.
Prie grąžintos Katedros, 1988 m. spalio 22-23 d. Vilniuje. Iš kairės delegatai Povilas Norvaiša, Teresė Murauskaitė, Birutė Jonelienė (priekyje - nežinoma moteris). Nuotr. iš asmeninio B. Jonelienės archyvo.
Pirmasis Prienų tremtinių susirinkimas. Netilpę salėje sėdi scenoje. Kalba tremtinys Juozas Žemaitis, sekretoriauja Dainora Šaltienė ir Birutė Jonelienė, 1988 m. Nuotr. iš asmeninio B. Jonelienės archyvo.
Tremtinių susirinkime himną gieda. Iš kairės - Dainora Šaltienė, Birutė Jonelienė, muzikos mokytoja Deltuvienė ir Povilas Norvaiša, 1988 m. Nuotr. iš asmeninio B. Jonelienės archyvo.
Justinas Marcinkevičius, 1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitingas Vingio parke.
Išvažiuojamasis tremtinių susirinkimas Veiveriuose 1989 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Vincas Liorenta, svečias iš Kauno „Tremtinio“ klubo, Socialinio skyriaus vedėja Eugenija Brilienė, Birutė Jonelienė. Antroje eilėje iš kairės: Pranas Tamulevičius, nežinomas asmuo, Stasė Aniulienė, Birutė Giniūnaitė, Marcelė Tamulevičienė, Ona Klimčiauskienė. Nuotr. iš asmeninio Birutės Jonelienės archyvo.
Sąjūdžio nariai. Antanas Matulaitis, Danutė Dvilinksaitė, Jurgis Montvila, Gediminas Jonelis, 1989. Nuotr. iš asmeninio B. Jonelienės archyvo.
Talka Skausmo kalnelyje Veiveriuose 1989 m. balandžio 9 d.
Koplytstulpio šventinimas prie Mauručių geležinkelio stoties, 1989 m. Nuotr. iš asmeninio B. Jonelienės archyvo.
Minėjimas prie Mauručių geležinkelio stoties, 1989 m. Vežimėlyje – politinis kalinys Balys Davidavičius, prie jo stovi politinis kalinys Juozas Žemaitis. Nuotr. iš asmeninio B. Jonelienės archyvo.
Minėjimas prie Mauručių geležinkelio stoties, 1989 m. Gedulo ir Vilties diena.
Gedulo ir Vilties diena Kaune. Dešinėje poetas Juozas Ardzijauskas.
Baltijos kelyje, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Iš kairės: Birutė Jonelienė, Antanas Matulaitis, Teresė Murauskaitė. Nuotr. K. Svitkausko.
Baltijos kelyje, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Iš kairės antra Antanina Garmutė.
Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23 d.
Namas Vytauto g. (dabar jo vietoje „Senukų“ prekybos pastatas), kurio antrame aukšte buvo „Gėlupio“ redakcija, 1989 m. Nuotr. Alvydo Antanavičiaus.
Namas Vytauto g. (dabar jo vietoje „Senukų“ prekybos pastatas), kurio antrame aukšte buvo „Gėlupio“ redakcija, 1989 m.
Atstatyto paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui pašventinimo iškilmės, 1990 m. vasario 16 d.
Prie koplytstulpio Mauručių geležinkelio stotyje – Antanina Garmutė ir Birutė Jonelienė, 1990 m. Nuotr. iš asmeninio B. Jonelienės archyvo.
Prienų miesto aikštė, 1990 m. balandžio 7 d. Priekyje stovi iš kairės P. Buzas, J. Mačiulis, B. Jonelienė, L. Misevičius.
Bendraminčių susibūrimas. Prie paminklo Mauručių km. Vyšniauskų sodyboje buvusio „Birutės“ rinktinės štabo bunkerio vietoje, 1990 m. Pavėsyje stovi Marytės Gražulienės ansamblio dainininkas, dešinėje Juozas Mikalauskas, kairėje priklaupęs Kęstutis Jonelis. Nuotr. A. Garmukės.
Marytės Gražulienės vadovaujamas partizanų dainų ansamblis nuvyko palaikyti Aukščiausioje Taryboje budinčių savanorių, 1991 m. Nuotr. A. Garmukės.
Prienų tremtiniai, nuvykę palaikyti prie užgrobto LRT pastato badaujančių žurnalistų, 1991 m.
Prienų tremtiniai, nuvykę palaikyti prie užgrobto LRT pastato badaujančių žurnalistų, 1991 m. Dalyvavo Povilas Buzas, Ona Kurapkienė, Dalytė Raslavičienė, Marytė Jakinevičienė.
Vytauto Landsbergio kalba.
Lietuva su Kristumi.
„Negrįžusiems Sibiro kankiniams“ kryžiaus šventinimas, 1996 m. rugpjūčio 22 d. Sąjūdžio 10-mečio susitikimas.
Atgal
Toliau
Muziejus nedirba šiomis švenčių dienomis:
• Sausio 1 d. – Naujieji metai • Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena • Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena • Šv. Velykos (sekmadienis ir pirmadienis). • Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena • Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos diena • Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną • Birželio 24 d. – Joninės (Rasos ir Joninių diena) • Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena • Rugpjūčio 15 d. – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) • Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena • Lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena • Gruodžio 24 d. – Kūčių diena • Gruodžio 25 – 26 d. – Šv. Kalėdos
Prieššventinėmis dienomis muziejus dirba 1 valanda trumpiau.
