Paroda skirta kun. J. Zdebskiui „Jei žmogus ginkluotas meile, jis niekada nepralaimi“
 Kunigas Juozas Zdebskis „Šiandien reikia ne įrodyti Dievą, bet parodyti. O parodyti galima tik vykdant pagrindinius Kristaus reikalavimus: nė vieno žmogaus nelaikyti priešu; gera daryti ir tam, kuris man bloga daro; būti atsakingu už kiekvieną; nuolat siekti pažangos. „Iš to pažins, kad jūs mano mokiniai“. – „Jei gera darysite tiems, kurie jums gera daro,- juk ir pagonys taip elgiasi“. Štai ką reiškia parodyti Dievą!“ 1969.03.11-12
| „Aš savo laimę atrasiu gyvendamas kitiems. Klaida būtų, matant aplinkui žmonių vargą, jų sielos ir kūno mizeriją, bandyt ieškoti sau laimės, nebandant nieko daryt tai mizerijai sušvelninti. Taigi aš gyvensiu kitiems.“ Juozas Zdebskis 1952.04.03-05
Kunigas Juozas Zdebskis – Dievo karys, apsiginklavęs tiesos žodžiu ir sąžinės skydu, stojęs prieš smurtaujantį sovietų totalitarizmo monstrą, du kartus nuteistas ir kalintas už tikybos mokymą. Gimė 1929 m. gegužės 10 d. Naujienos kaime, Krosnos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1948 m. baigęs Kalvarijos gimnaziją, įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1952 m. rugsėjo 21 d. gavo kunigystės šventimus, 1953 m. vasarą baigė studijas. Tarnavo Šiluvos, Raseinių, Šiupylių, Vilijampolės, Kauno Įgulos, Šakių ir kt. bažnyčiose. Nuo 1961 m. spalio iki arešto už vaikų katekizavimą Marijampolės r. Gudelių parapijos klebonas. 1964.11.26. nuteistas metams, bet peržiūrėjus bylą paleistas 1965.06.04. Po įkalinimo tarnavo Alytaus, Leipalingio, Kapčiamiesčio, Valakbūdžio bažnyčiose. 1969 m. kovo mėn., kunigams J. Zdebskiui ir S. Tamkevičiui atimti registracijos pažymėjimai vieneriems metams. Nuo 1970 m. šv. Velykų iki suėmimo 1971 m. rugpjūčio 28 d. Prienų vikaras. Antrą kartą vieneriems metams nuteistas už vaikų katekizavimą, bausmę atliekant Lukiškių kalėjime ir Pravieniškių lagery. Po to – iki 1985 m. Šlavantų ir galiausiai Rudaminos klebonas. 1986 m. vasario 5 d. Lazdijų raj. Rudaminos klebonas kun. Juozas Zdebskis žuvo autoavarijoje. Parodoje pristatome tik mažą dalį kunigo J. Zdebskio nuotraukų, dalį muziejuje saugomų daiktų fotografijų. Taip pat išgirsite paties kun. J. Zdebskio balsą ir jo bičiulio kardinolo, Kauno arkivyskupijos emerito Sigito Tamkevičiaus atsiminimus. Kunigo daiktų nuotraukų autorius Algimantas Stankevičius |
„Mama gimdė, namuose, buvo pakviestas felčeris. Kai gimė Juozas, tėtė pasišaukė mane į kambarį ir sako:-Čia žmogus atnešė vaiką. Ar pirksime? Reikia 5 litus mokėt.Ant stalo stovėjo sakvojažas- na manau, gal iš jo tą vaiką išėmė, o paskui lopšin paguldė? Ir prisipyriau prašyt :-Tėte duok 5 litus! Būtinai pirkim tą vaiką!O kai paūgėjom ir susipešdavom, tai sakydavau:-Matai aš jį nupirkau, o dabar– mušasi! „. Marijona Zdebskytė- Linkevičienė.
„...būdamas dar vaikas labai norėjo eiti į chorą. Sako: Aš įsliūkindavau pro duris. Atsistodavau tarp kitų, o choro mokytoja sako: Vėl kažkas ožio balsu bliauna. Juozai, tu vėl chore? Na, išeik!“ Bernadeta Mališkaitė
„... pradėjau ruoštis. Pirmiausia kraustyti knygas. Kai kuriuos sąsiuvinius dar perskaičiau. Jie taip gyvai primena tuos gražius gimnazijos laikus, kada prie tų uždavinių ir rašomųjų buvo tiek daug galvota, kombinuota.“ 1948.09.28
„Jausmas, kad aš su Jėzumi– užpildys vienatvę kunigo gyvenime. Kiekvieną savo darbą, kiekvieną nemalonumą ar sunkumą aš imuosi dėl Jėzaus. Pagaliau renkuosi kunigystę– juk dėl Jėzaus– per Tave, Mergele Marija, – Tu manąjį gyvenimą padarysi Jėzui maloniu.“ 1952.03.21
„Vidinis gyvenimas užpildys vienatvę.Siela be meilės būti negali– kaip žuvis be vandens.- Jei ji nemyli Dievo, tai ima mylėti ką kitą...“ 1952.09.15-20
„Koks Valdovo planas, kad esu čia?- Pažinti naują, skirtingą nuo Lukiškio psichologiją? Veni, Sancte Spiritus... parodyk visa ką žinoti reikia!“ 1965.02.24
„Nuo Lietuvos – 7000 kilometrų- 7000 pirmyn ir atgal, taigi 14 000 kilometrų. Bet niekada nesiskundė.-Žinai, Nijole,– sakydavo, – pas tave atskristi man daug lengviau negu 200 kilometrų padaryti Lietuvoj, vadinasi, čia jį labai sekdavo.“ Nijolė Sadūnaitė
„Juo daugiau kančios, juo didesnė dovana- daugiau meilės (iš Dievo), juo didesnė malonė.(...) Juo daugiau bus metų kalėjime , jei tokia bus Dievo Valia, juo daugiau bus laimėta sieloms...“ 1971.09.14
„Zdebskis – specifinis žmogus. Jis- kaip amžinas žydas: važiuodavo ir važiuodavo su savo mašina. Kai reikėdavo susitikti-Zdebskis vis nespėdavo, vis pavėluodavo. Turėjo tiek reikalų, visiems padėdavo, ypač tiems, kurie Rusijoje kentėdavo. Kalinius lankyti- Zdebskis visuomet pirmas.“ Monsinjoras Vincentas Vėlavičius
Turbūt būtų sunku surasti kitą kunigą, kuris būtų taip lengvai pasiekiamas visiems ne tik „gyvai“, bet ir laiškais. Į jį kreipdavosi dėl menkiausių dalykų, dėl kurių nedrįsdavo kreiptis į kitus, ir jie būdavo taip nuteikiami, tarsi prašantysis pagalbos suteikia kun. J. Zdebskiui malonumą padaryti dar vieną gerą darbą.
Kunigui J. Zdebskiui buvo svarbu jaunimą ir vaikus išmokyti ne vien tikėjimo tiesų, bet ir tai kas svarbu kiekvienam lietuviui. Iš jo sužinodavo kaip atrodo Lietuvos trispalvė ir kaip skamba Lietuvos himnas.
Kareiviški marškiniai, labai paprasta ir kukli apranga, niekada jokios prabangos, jokio rūpesčio dėl įvaizdžio. V. Vaičiūnas juokiasi, kad neretai, kai jie važiuodavo kartu, jų nepažįstantys žmonės galvojo, kad jis kunigas, o J. Zdebskis –vairuotojas – labai kukliai atrodė kunigas.
„Važiavome melsdamiesi. Lazdijuose žmonės kun. J. Zdebskio laukti buvo pasiruošę net visą naktį. Kai atvažiavome, žmonės kaip relikvijas suplėšė į skiautes jo buvusius drabužius.“ Antanas Grinkevičius
Kardinolas, Kauno arkivyskupijos emeritas Sigitas Tamkevičius pasakoja apie kunigą J. Zdebskį