Lankytinos vietos Išlaužo seniūnijoje

 


 

Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Žvejų g. 23, Išlaužas

54.73656868097622, 23.923959827248183

 

Išlaužo bažnyčia yra tarpukario kulto statinių pavyzdys, kadangi ji pastatyta rekonstruojant buvusio dvaro rūmus. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, kuomet buvo vykdoma Žemės reforma dauguma dar išlikusių dvarų buvo išdalyti, sumažinami žemės plotai bei likviduojama dvarininkų žemėvalda. Buvę dvaro rūmai, kurie buvo pastatyti 1860 m. priklausė grafams Tiškevičiams, o dvaro valdytojas turėjęs nuomos teises buvo Mykolas Gustaitis. Rūmai buvę stačiakampio plano, vieno aukšto su cokoliniu aukštu bei erdvia pastoge. Kai 1925m. dvarą nusavino tuo pačiu metu pradėjo kurtis ir Išlaužo parapija. 1929 m. rūmai buvo iš dalies apgriauti, o mūrines pastato sienas panaudojo bažnyčios statyboms. Bažnyčios projektą 1931 m. parengė inžinierius Vladimiras Kopylovas. Bažnyčia suprojektuota stačiakampio, tačiau asimetriško plano, dėl šoninio fasado centrinėje dalyje pristatyto bokšto. Šį netradicinį sprendimą lėmė buvusio dvaro rūmų pastatas. Bazilikinę bažnyčios vidaus erdvę skaido trys navos. 1933m. bažnyčia pašventinta, šventorius aptveriamas geležinių virbų tvora. Buvusio dvaro oficinoje įrengta klebonija, o kitame pastate įsikūrė parapijos salė ir patalpos bažnyčios tarnams. Pirmuoju kunigu buvo paskirtas kun. Vytautas Gurevičius, kuris rinko lėšas bažnyčios statybai ir pats paaukojo nemažai savo santaupų. Bažnyčioje iki šiol kabo kunigo portretas su prierašu: „Ši bažnyčia pastatyta parapijiečių ir pašaliečių lėšomis, rūpesčiu klebono Vytauto Gurevičiaus per tris metus.“

 

 


 

Pačiudiškių piliakalnis (Čiudiškių piliakalnis)

Išlaužo seniūnija, Prienų rajonas

54.683462787085055, 23.901645198410286

N54°41’00.2″; E23°54’05.9″

 

Pačiudiškių piliakalnis, įsikūręs Morkūnupio upelio slėnio kairiojo kranto pakraštyje. Datuojamas I tūkst. pirmoji pusė. Piliakalnio aikštelė ovali, 22 metrų ilgio ir 13 metrų pločio, o išlikę šlaitai vidutinio statumo maždaug 3 – 9 metrų aukščio. Piliakalnio kraštovaizdis apardytas arimų ir duobių, apaugęs mišriu mišku. Pietinėje pusėje turi buvusią papėdės gyvenvietę.

 

 

Muziejus nedirba šiomis švenčių dienomis:

 

• Sausio 1 d. – Naujieji metai
• Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
• Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
• Šv. Velykos (sekmadienis ir pirmadienis).
• Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena
• Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos diena
• Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną
• Birželio 24 d. – Joninės (Rasos ir Joninių diena)
• Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

• Rugpjūčio 15 d. – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
• Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena
• Gruodžio 24 d. – Kūčių diena
• Gruodžio 25 – 26 d. – Šv. Kalėdos