Veiverių seniūnija - Prienų krašto muziejus

Lankytinos vietos Veiverių seniūnijoje

Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia

Minties takas 1, Veiveriai

54.76576737418308, 23.72639563889039

Pradžioje Veiveriuose apie 1782 metus buvo pastatyta koplyčia, o vėliau jos Aukštosios Fredos dvaro savininko Juozo Godlevskio paliepimu 1818 metais pastatoma pirmoji medinė bažnyčia. Šalia kiek vėliau buvo įkurta parapinė mokykla. Minima, kad 1853 metais tas pats Godlevskis pastatė kitą, dalinai iki šių dienų išlikusią bažnyčią. Bažnyčia pašventinama 1887 metais, o 1907 m. įsikuria „Žiburio“ draugijos skyrius ir biblioteka su skaitykla. Deja, karai neaplenkė ir šios bažnyčios, Pirmojo pasaulinio karo metais jis buvo nuniokota, sugriauta didelė dalis bokšto. 1934 – 1935 m. kunigo Mykolo Krupavičiaus dėka baigta remontuoti nukentėjusi bažnyčia. Renovacijos metu atstatytas ir paaukštintas bokštas, pati bažnyčia padidinta, sutvirtintos jos lubos, sudėtos grindys ir viskas naujai išdažyta. Bažnyčia turinti Neorenesansinio stiliaus bruožų yra stačiakampio plano, halinė su bokštu.

Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia

Ramybės g. 8, Skriaudžiai

54.74221908029519, 23.66162390211494

Skriaudžių bažnyčios istorija ganėtinai panaši į daugelio mažesnių miestelių istorijas. Pirmiausia 1759 metais buvo pastatyta koplyčia, kurią fundavo Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis. Koplyčia neturėjo jokio nuolatinio kunigo, kuris reguliariai laikytų joje mišias. 1778 m. įkuriama parapijai, o po to gana greitai apie 1802 metus pastatoma pirmoji medinė bažnyčia, tačiau po 10 metų ji sudega. Maždaug 1834 m. pastatoma dabartinė bažnyčia, kuri vėliau XIX a. pabaigoje kunigo M. Juodišio ir parapijiečių pagalba pertvarkoma ir padidinama. Šie darbai kainavo 12611 rublių. Šilavoto bažnyčia daugiau nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kuomet sudegė klebonija su ūkiniais pastatais, apardyti bažnyčios skliautai. Tiek po I tiek po II pasaulinių karų bažnyčia buvo remontuojam, atstatoma jai padaryta žala. Dabar stovinti bažnyčia yra dvibokštė, lotyniško kryžiaus plano, Neobarokinio stiliaus, tačiau kartu turinti ir Neorenesanso bruožų. Šventoriuje, apjuostame tvora su mūriniais stulpais, stovi medinė koplyčia.

Rimorystės muziejus

Minties takas 1, Veiveriai, Prienų rajonas

54.76463582580045, 23.725744851483867

Pirmasis muziejus buvo įkurtas 2006 metais, Veiverių bažnyčiai priklausančiame kluone. Muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas – buvęs ilgametis Veiverių parapijos klebonas Kazimieras Skučas. Suprastėjus pastato būklei 2020 metais ekspozicija perkelta į naujas patalpas. Kunigo K. Skučo giminaitė iš Amerikos Milda Skučaitė-Napjus finansavo naujo muziejaus pastato atsiradimą. Muziejus pavadintas gerbiamo klebono vardu taip įamžinant jį patį, jo nuveiktus darbus ir nuopelnus kraštui. Kunigo K. Skučo dėka prikeltas jo pačio propaguotas pakinktų dirbėjų amatas, kuris Lietuvoje beveik išnykęs, bei išsaugota per daugelį metų surinkta unikali kolekcija. Naujojo muziejaus ekspozicijoje galite pamatyti: nemažai žirgo pakinktų, skambalų, balnų, bričkų, važių, karietų, bažnytinių rogių, rimoriaus darbo įrankių. Tarp jų – ir paties klebono K. Skučo restauruoti, siūti pakinktai ir kamanos, sutaisyti balnai, sumeistrautos brikos ir važiai.

Rimorystės muziejus įsikūręs šalia Veiverių Šv. Liudviko bažnyčios (Minties takas 1, Veiveriai).

Muziejų aplankyti galima iš anksto susitarus tel. +370 687 80098 (klebonas Kęstutis Vosylius) arba tel. +370 679 77017 (Sigitas Mieldažys).

Veiverių krašto istorijos muziejus. Legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto ekspozicija

Kauno g. 54, Veiveriai, Prienų rajonas

54.76631041669431, 23.726412192061296

Legendiniam Lietuvos partizanui Juozui Lukšai-Daumantui skirtoje ekspozicijoje atrasime įvairios medžiagos, dokumentų, nuotraukų, knygų, liudijančių jo didvyrišką auką Lietuvos vardan. Taip pat galime pamatyti vertingų daiktinių eksponatų: žmonos Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės padovanotas paveikslėlis, kurį ji gavo dovanų iš savo vyro vestuvių proga, brolio Antano Lukšos dovanotas portretas, kuriame dailininkas Antanas Račas pavaizdavo J. Lukšą-Daumantą, Marijos Lisinskienės dovanotas dailininkės Magdalenos Stankūnienės triptikas „Partizanų motinos“.
Ekspozicijoje dar galime atrasti nemažai medžiagos ir eksponatų apie J. Lukšos-Daumanto bendražygį partizaną Povilą Pečiulaitį-Lakštingalą.
Šiame Prienų krašto muziejaus padalinyje ekspozicija įrengta 2008 metais, jos autorius dailininkas Artūras Kaminskas. Daug medžiagos ekspozicijai pateikė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė Dalytė Raslavičienė.

Skriaudžių buities muziejus – Kalendorių ekspozicija

Kauno g. 19, Skriaudžių k., Veiverių sen., Prienų rajonas

54.74224377313569, 23.6588961693129

Skriaudžių buities muziejus įkurtas ankstyvą 1967 m. pavasarį, kai į Kuprių kultūros namuose surengtą dailininko iš Vilniaus Boleslovo Motuzos dailės darbų parodą aplinkinių kaimų moterys sunešė daugiau kaip 100 savo rankdarbių – pirštinių, lovatiesių, staltiesių, kilimėlių ir kitokių įdomybių. Parodą apžiūrėję dailininkai gerai įvertino darbus ir paskatino Kuprių kultūros namų direktorių Steponą Jarošą prie kultūros namų įkurti etnografinį muziejų. Netrukus buvo surinkta keli tūkstančiai eksponatų. Surinktiems rankdarbiams eksponuoti buvo pastatyta dūminė stuba. Vėliau pastatyta kalvė ir mergaičių klėtelė.
1987 m. pastatai buvo pervežti į Skriaudžius ir prigludo prie Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio sodybos. Ekspozicija šiuose pastatuose ir etnografinė dalis buvo sujungta ir pavadinta „Suvalkietiška sodyba-muziejus“.
Muziejaus ekspozicija išdėstyta keturiuose pastatuose, priklausančiuose vienam ansambliui. Muziejaus rinkinį sudaro XVIII a., XIX a., XX a. daugiausia Suvalkijos regiono lietuvių naudoti buities daiktai, patalynė, audiniai, kalvystės, virtuvės, ūkio reikmenys.
Muziejuje taip pat veikė (šiuo metu neveikia, atsidarys naujose patalpose) kalendorių ekspozicija. Kalendorių kolekcijoje sukaupta per 8000 įvairių kalendorių daugiau nei iš 58 pasaulio valstybių. Seniausi buvusios ekspozicijos eksponatai – trys XIX a. kalendoriai (1848 m., 1849 m. ir 1864 metų). Buvo eksponuojami ir vienetiniais tiražais pagaminti kalendoriai, kurie gaminami tik kolekcijos papildymui.

Veiverių Skausmo kalnelis su koplyčia

Veiveriai, Prienų rajonas

54.76018448868156, 23.710030654233787

Skausmo kalnelis – įrengtas memorialas, skirtas Lietuvos partizanams atminti, o šalia jo stovi ir Skausmo kalnelio koplyčia. Kalnelyje buvo palaidota apie 80 žuvusių partizanų, kuriems atminti pastatyti kryžiai, koplytstulpiai, akmens paminklai. Ilgai nebuvo aišku, kur buvo užkasti ir Veiverių apylinkėse žuvusių partizanų kūnai. Tačiau buvo žinoma, kad kūnus sumesdavo į prie miestelio užsilikusius karo laikų apkasus. Anot Veiverių gyventojo Cezaro Pacevičiaus, kuris prieš daug metų dirbo Veiveriuose kolūkio pirmininku, vienas kolūkio darbininkų, kuris anksčiau dirbo milicijoje, prasitarė, jog partizanų kūnai buvo sumesti į karo apkasus ir užversti. Nurodytoje teritorijoje buvo rasti 8 žmonių palaikai, o vėliau čia buvo perlaidoti ir kitų Veiverių apylinkėse žuvusių partizanų palaikai taip gimė Skausmo kalnelis. Skausmo kalnelio koplyčia įdomi tuo, kad jos rūsyje yra įrengtas imitacinis partizanų bunkeris. Taip pat joje yra nedidelis altorėlis, kad šioje vietoje būtų galima laikyti Šv. Mišias. 2018 metų rudenį buvo iškilmingai paminėta Veiverių skausmo kalnelio 30 metų sukaktis, pašventinta memorialinė lenta Tauro apygardos partizanams.
Partizanų bunkeris po koplyčia įrengtas ir sutvarkytas remiantis istoriniu partizanų Birutės rinktinės štabo bunkerio prototipu, kurį prieš išvykstant į Vakarus įrengė partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Imitaciniame bunkeryje įrengta nedidelė ekspozicija, kuri atspindi pokario rezistencinio judėjimo dalyvių veiklą: keli suolai pasieniuose, stalas, karo metų rašomoji mašinėlė, žibalinė lempa (originalūs daiktai sunaikinti susprogdinus bunkerį). Patekimui į patalpą įrengta anga su atveriamu dangčiu koplyčios grindyse, nusileidžiama stačiais mediniais laiptais.