Lankytinos vietos Veiverių seniūnijoje

 


 

Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia

Minties takas 1, Veiveriai

54.76576737418308, 23.72639563889039

 

Pradžioje Veiveriuose apie 1782 metus buvo pastatyta koplyčia, o vėliau jos Aukštosios Fredos dvaro savininko Juozo Godlevskio paliepimu 1818 metais pastatoma pirmoji medinė bažnyčia. Šalia kiek vėliau buvo įkurta parapinė mokykla. Minima, kad 1853 metais tas pats Godlevskis pastatė kitą, dalinai iki šių dienų išlikusią bažnyčią. Bažnyčia pašventinama 1887 metais, o 1907 m. įsikuria „Žiburio“ draugijos skyrius ir biblioteka su skaitykla. Deja, karai neaplenkė ir šios bažnyčios, Pirmojo pasaulinio karo metais jis buvo nuniokota, sugriauta didelė dalis bokšto. 1934 – 1935 m. kunigo Mykolo Krupavičiaus dėka baigta remontuoti nukentėjusi bažnyčia. Renovacijos metu atstatytas ir paaukštintas bokštas, pati bažnyčia padidinta, sutvirtintos jos lubos, sudėtos grindys ir viskas naujai išdažyta. Bažnyčia turinti Neorenesansinio stiliaus bruožų yra stačiakampio plano, halinė su bokštu.

 

 

 


 

Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia

Ramybės g. 8, Skriaudžiai

54.74221908029519, 23.66162390211494

 

Skriaudžių bažnyčios istorija ganėtinai panaši į daugelio mažesnių miestelių istorijas. Pirmiausia 1759 metais buvo pastatyta koplyčia, kurią fundavo Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis. Koplyčia neturėjo jokio nuolatinio kunigo, kuris reguliariai laikytų joje mišias. 1778 m. įkuriama parapijai, o po to gana greitai apie 1802 metus pastatoma pirmoji medinė bažnyčia, tačiau po 10 metų ji sudega. Maždaug 1834 m. pastatoma dabartinė bažnyčia, kuri vėliau XIX a. pabaigoje kunigo M. Juodišio ir parapijiečių pagalba pertvarkoma ir padidinama. Šie darbai kainavo 12611 rublių. Šilavoto bažnyčia daugiau nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kuomet sudegė klebonija su ūkiniais pastatais, apardyti bažnyčios skliautai. Tiek po I tiek po II pasaulinių karų bažnyčia buvo remontuojam, atstatoma jai padaryta žala. Dabar stovinti bažnyčia yra dvibokštė, lotyniško kryžiaus plano, Neobarokinio stiliaus, tačiau kartu turinti ir Neorenesanso bruožų. Šventoriuje, apjuostame tvora su mūriniais stulpais, stovi medinė koplyčia.

 

 

Muziejus nedirba šiomis švenčių dienomis:

 

• Sausio 1 d. – Naujieji metai
• Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
• Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
• Šv. Velykos (sekmadienis ir pirmadienis).
• Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena
• Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos diena
• Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną
• Birželio 24 d. – Joninės (Rasos ir Joninių diena)
• Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

• Rugpjūčio 15 d. – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
• Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena
• Gruodžio 24 d. – Kūčių diena
• Gruodžio 25 – 26 d. – Šv. Kalėdos