Lankytinos vietos Stakliškių seniūnijoje

 


 

Gerulių piliakalnis

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas

54.53132825475495, 24.270232169463256

N54°32’46.5″; E24°17’24.8″

 

Gerulių piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Jis įsikūręs nedidelės upės Obelties dešiniojo kranto kyšulyje. Piliakalnio aikštelė ovali, 13×7 m dydžio, šlaitai statūs maždaug 11 – 12 m aukščio. Aikštelės šiaurės vakarų dalis nuplauta upės, o pylimo rytinėje papėdėje įrengtas rūsys ir iškasta duobė dar trys kitos duobės yra pietrytiniame šlaite. Nuo piliakalnio nukirsti beveik visi medžiai išskyrus keletą likusių ant pylimo. Pietrytinėje papėdėje maždaug 0,5 ha plote buvusi gyvenvietė, kurioje archeologinių kasinėjimų metu rasta lygios ir grublėtos keramikos.

 

 

 


 

Lepelionių piliakalnis (Napoleono kalnas, Balnakalnis, Kritapiškės)

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas

54.57471454251381, 24.38322839830094

N54°34’28.9″; E24°23’00.0″

 

Šis piliakalnis, išsiskiriantis iš kitų savo pavadinimų gausa yra įrengtas atskiroje kalvoje. Jo aikštelė ovali, apjuosta pylimu. Aikštelė yra 10 metrų ilgio ir 13 metrų pločio. Piliakalnio šlaitai statūs, maždaug 7,5 – 15 metrų aukščio. Gamtos paminklo kraštovaizdis apardytas arimų ir dirvonuoja, rytiniame jo šlaite yra įrengti laiptai. Piliakalnio papėdėje buvusioje gyvenvietėje rasta tiek lygios, tiek grublėtos keramikos. Šio kalno vieną iš pavadinimų lydi legenda: vietiniai gyventojai pasakoja, kad šį kalną kepurėmis supylė ir padarė panašų į Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto kepurę patys Prancūzijos kariuomenės kariai ir dėl šios priežasties Lepelionių piliakalnis dar vadinamas Napoleono kepure/kalnu.

 

 

 


 

Medžionių piliakalnis

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas

54.66676634748498, 24.344390305610656

N54°40’00.7″; E24°20’40.4″

 

Medžionių piliakalnis stūkso aukštumos kyšulyje, Virkiaus upelio dešiniajame krante, santakoje su kitu upeliu, neturinčiu pavadinimo. Piliakalnio aikštelė ne maža 44×18 metrų dydžio, keturkampė. Šlaitai maždaug 15 m aukščio, statūs. Pietinis pylimo ir aikštelės kraštas nuslinkęs kartu su šlaitu. Aikštelėje medžiai nukirsti, tačiau šlaituose auga lapuočiai. Papėdėje buvusi gyvenvietė, kurioje rasti grublėtos keramikos dirbinių likučių. Medžionių piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

 

 

 


 

Noreikiškių I piliakalnis (Guzelis)

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas

N54°38’15.8″; E24°20’35.6″

 

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Įrengtas pietiniame Alšios upelio slėnio krašte, ant atskiros kalvos. Aikštelė ovali 5 metrų ilgio ir 6 metrų pločio iš visų pusių apjuosta maždaug 1,8 m aukščio ir 9 m pločio pylimu. Piliakalnio šlaitai statūs 15 metrų aukščio, dirvonuojantys. Papėdės gyvenvietėje buvo rasta grublėtos keramikos. Apie 40 metrų į šiaurę nuo piliakalnio, upės kairiajame krante yra papilys, su trapecijos formos aikštele. Šioje aikštelėje buvo rasta brūkšniuota keramika. 30 metrų į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, upės slėnyje stūkso 4 metrų aukščio kalvelė su ovalia 15 metrų ilgio ir 10 metrų pločio aikštele. Kalvelės paskirtis neaiški, šiuo metu ji dirvonuoja.

 

 

 


 

Noreikiškių II piliakalnis (Guzelis)

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas
54.63868516358178, 24.342811199859415
N54°38’18.9″; E24°20’36.1″

 

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Įrengtas pietiniame Alšios upelio slėnio krašte, ant atskiros kalvos. Apie 40 metrų į šiaurę nuo piliakalnio, upės kairiajame krante yra papilys, su trapecijos formos aikštele. Šioje aikštelėje buvo rasta brūkšniuota keramika, o jos šiaurės vakarų pusė išlinkusi ir eroduoja. 30 metrų į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, upės slėnyje stūkso 4 metrų aukščio kalvelė su ovalia 15 metrų ilgio ir 10 metrų pločio aikštele. Kalvelės paskirtis neaiški, šiuo metu ji dirvonuoja. Piliakalnio pietryčių ir pietvakarių papėdėse rasta buvusi gyvenvietė, ją tyrinėjant atkasta grublėtos keramikos.

 

 

 


 

Pieštuvėnų piliakalnis (Didysis kalnas, Didžiulis kalnas)

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas
54.631741100604046, 24.324462698408297
N54°37’53.8″; E24°19’28.4″

 

Piliakalnis įrengtas atskiros kalvos pietvakarinėje dalyje. Aikštelė ištempto ovalo formos 41×15 metrų dydžio. Šiaurės rytų šlaite, maždaug 2 metrais žemiau nei aikštelė yra 27 metrų ilgio ir 12 metrų pločio terasa su iškiliu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo 4 – 9 metrų aukščio. Piliakalnio kraštovaizdis stipriai apardytas arimų ir duobių, dirvonuoja. 2003 metais buvo vykdomi piliakalnio tyrinėjimai. Buvo tiriama aikštelės ir papėdės plotai, tačiau kultūrinis sluoksnis neatrastas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.

 

 

 


 

Stakliškių I piliakalnis

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas
54.590617280258584, 24.345017498301527
N54°35’27.5″; E24°20’42.7″

 

Pirmasis piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Guostės upelio dešiniajame krante, santakoje su kitu mažu bevardžiu upeliu. Jo aikštelė trapecinė, orientuota Š – P kryptimi. 38 metrų ilgio ir 42 metrų pločio. Šiauriniame aikštelės kašte supiltas 2 metrų aukščio pylimas, kuris išorinis šlaitas leidžiasi į 2 metrų gylio griovį. Šlaitai statūs iki 13 metrų aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šlaitų apačios eroduoja. Aikštelė dirvonuoja, pylimas su šlaitais apaugę lapuočiais medžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pr. 1957 metais piliakalnio apylinkėse atrasta XIV amžiaus sidabrinių papuošalų ir monetinių lydinių lobis.

 

 

 


 

Stakliškių II piliakalnis

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas
N54°35’08.6″; E24°21’21.7″

 

Stakliškių antrasis piliakalnis stūkso apie 850 metrų į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio. Jis įrengtas kairiajame Trydupio upelio krante, esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, orientuota R – V kryptimi, 8×10 m dydžio. Jos rytiniame pakraštyje supiltas 3 metrų aukščio pylimas, kurio išorinis 4 metrų aukščio šlaitais leidžiasi į 1 metro gylio griovį. Aikštelės vakarinė dalis nuplauta upelio, o vakarinė papėdė eroduoja. Šlaitai statūs, 7 m aukščio. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku. Apie 200 metrus nuo piliakalnio į rytų pusę yra IX – XII a. pilkapynas. Pats piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

 

 

 


 

Vilkininkų piliakalnis (Karkliniškės piliakalnis)

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas

N54°34’27.4″; E24°24’28.2″

 

Piliakalnis, datuojamas I tūkstantmetyje, įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ir keturkampė su iškiliu viduriu, 38 metrų ilgio ir 12 metrų pločio. Šlaitai statoki 9 metrų aukščio. Piliakalnis apardytas ir dirvonuoja.

 

 

 


 

Virkininkų piliakalnis

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas
54.67679039014186, 24.329181298305116
N54°40’36.0″; E24°19’45.0″

 

Piliakalnio aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 21 metro ilgio ir 15 metrų pločio. Šlaitai vidutinio statumo apie 8 metrus aukščio. Piliakalnio kraštovaizdis stipriai paveiktas žmogaus ūkinės veiklos – arimų, o vakarinė jo pusė nukasta, dėl to jis dirvonuoja. Šiauriniame šlaite auga eglės. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse.

 

 

 


 

Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia

Vilniaus g. 5, Stakliškės
54.59106951301189, 24.324482167614573

 

Dabartinė Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia įsikūrusi Stakliškių miestelio centre. Baigta statyti 1776 m. Pirmasis miestelio šventorius pastatytas dar iki 1586 m., tačiau jis buvo sudegintas Rusijos kareivių. Stakliškių seniūno Juozapo Boufalo iniciatyva iškilo naujasis vėlyvojo baroko stiliaus pastatas.  Bažnyčia yra kryžminio plano, su viena išilgine nava ir transeptu, kurių sankirtą žymi aklas sferinis skliautas. Pagrindinį fasadą remia du tritarpsniai bokštai, galiniame fasade – trikampė apsidė. Šoninių fasadų ritmą kuria siaurų bokštų ir plačių koplyčių bei žemų zakristijų kontrastai. Vidaus erdvę, kurios planavimo sprendimas būdingas vėlyvajam barokui, formuoja trumpa nava, triarkis priebažnytis, dvi šoninės koplyčios ir presbiterija bei chorai. Didysis bažnyčios altorius – dviejų aukštų, iškeltas ant aukšto cokolio, tradicinės kompozicijos (apačioje – Šv. Juozapo ir Švč. Mergelės figūros). Viduje saugomas barokinis interjeras ir daugybė vertingų objektų: vargonai, sakykla, XIX a. paveikslai, vertingiausi iš jų: paveikslas „Švč. Trejybė“ ir skulptūra „Nukryžiuotasis“. Altoriaus, krikštyklos ir sakyklos formose įamžinti Boufalų šeimos herbų motyvai. Vienas iš trijų varpinės varpų nulietas 1631 m. Šalia bažnyčios XVIII a. buvo įrengta mūrinė koplytėlė, kurioje šiuo metu pastatyta skulptūra Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui atminti.

 

 

 


 

Užuguosčio Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Bažnyčios g. 25, Užuguostis

54.6234473031348, 24.390271688513014

 

Manoma, kad pirmąją medinę bažnyčią maždaug apie 1495m. pastatė Jonas Daugirdavičius. 1522 m. Mykolo Daugirdavičiaus duktė Marija Zavičienė įsteigė altariją ir skyrė pajamų iš savo žemių. XVI a. antroje pusėje bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. 1649 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ji 1669 m. buvo atskiras parapijinės katalikų bažnyčios padalinys, iki 1717 m. įkurta parapija, kuriai 1744 m. priklausė dvaras, miestelis, Gedinaičių koplyčia ir 30 gyvenviečių.

Antano Mykolo Paco žmonos raštininkės Teresės Radvilaitės Pacienės rūpesčiu ir lėšomis 1747 m. pastatoma nauja medinė bažnyčia, kuri įrengiama 1776 m. Po 1818 m. kilusi audra nugriovė abu bažnyčios bokštus. XVIII a. veikė parapinė mokykla (1794–1798 m. mokė klebonas). Deja, 1898 m. bažnyčia sudegė. 1899–1902 m. klebonas Kostas Gruzdys su parapijiečiais pastatė dabartinę akmenų ir plytų mūro bažnyčią, statybą prižiūrėjo inžinierius Bronislavas Malevskis.

Bažnyčioje yra saugomas išskirtinis, stebuklingu laikomas „Dievo motinos ir kūdikio“ paveikslas. Šis paveikslas dar prieš patekimą į Užuguostį, spėjo pabuvoti dvejuose buvusiose LDK teritorijose. XVIII a. jis buvęs Ščehlanos koplyčioje, kuri priklausė to paties pavadinimo dvarui. O į šią koplyčią perkeltas iš Mogiliovo, kuriame tikriausiai ir buvo nutapytas nežinomo tos vietos meistro. 1778 m. atgabentas į užbaigtą prieš dvejus metus Užuguosčio trečiąją bažnyčią, paveikslas buvo iškeltas centriniame jos altoriuje. Dar XIX a. jis buvo su puošniu, paauksuotu drožybiniu įrėminimu, kurį palaikė du angeliukai. Paveikslą, kuris buvo su ištaigingais kalinėto vario aptaisais, dviem sidabrinėmis karūnomis ir skeptru atidengdavo retai, tik švenčių metu, nes paprastai virš jo buvo nuleidžiamas bažnyčios globėjų Šv. Petro ir Povilo paveikslas. Paveikslas išskirtinis ne tik dėl apkeliautų vietovių ir jo puošnumo, bet ir dėl to, kad tikima jo suteikiamomis malonėmis. Yra išlikęs vertingas 1778 m. rugpjūčio 11 d. datuotas Užuguosčio klebono Kazimiero Januškevičiaus raštas, kuriame išvardijami stebuklai, patirti asmenų besikreipusių į Dievo Motiną prie tuomet dar Ščehlanoje esančio jos paveikslo. Dokumentas surašytas, kaip nurodoma, klebonui apklausus tiek Marijos malones patyrusius asmenis, tiek patikrinus tų stebuklų liudytojų parodymus. Aprašyta penkiolika stebuklingų pagijimų.

 

 

 


 

Stakliškių midaus gamykla „Lietuviškas Midus“

Trakų g. 9, Stakliškės, Prienų raj.

54.59251878025912, 24.323516427242712

 

Stakliškių alaus daryklos saugomą kompleksą sudaro salyklo bokštas ir sandėlis. Šis kompleksas į nekilnojamų kultūros vertybių registrą įtrauktas 2003 metais. Stakliškėse alaus darykla įkurta XIX amžiaus pabaigoje. Maušos Rabinočiaus įsigijo jau esamus pastatus. Pradžioje čia nedideliais kiekiais buvo gaminamas alus. 1946 m. alaus darykla tapo savarankiška įmone ir buvo pavadinta „Gintaras”. Stakliškių vardą smarkiai išgarsino lietuviško midaus gamykla, kuriai daugelį metų vadovavo inžinierius technologas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, politinis kalinys Aleksandras Sinkevičius. Jis pagal technologinius aprašymus iš istorinių šaltinių atkūrė midaus receptus ir juos 1972 metais patentavo Didžiojoje Britanijoje. Pradėjus gaminti midų, alaus gamyba palaipsniui buvo mažinama ir po penkerių metų visai nutraukta. 2014 metais daryklos bokštas buvo restauruotas norint jį pritaikyti turizmo reikmėms. Dabar ten veikia muziejus. Lankytojams organizuojamos užsakomosios ekskursijos ir degustacijos.

 

 


 

Didysis Gojaus ąžuolas

Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas

54.567497420084884, 24.279453198405772

 

Stambiausias medis Lietuvoje, gamtos paminklas – Gojaus ąžuolas, auga Verknės girininkijoje. Medžio aukštis siekia maždaug 33 metrus, o jo apimtis krūtinės aukštyje yra 6,7 metro. Nepaisant to, kad ąžuolas šiek tiek pažeistas puvinio, jis vis dar yra labai gyvybingas. Jo amžius siekia net 400 metų. Šis medis yra atlaikęs ir perkūnijos smūgį. Automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengti suoleliai. Skulptūros puošia tiek aikštelę, tiek vietą prie ąžuolo.

 

Muziejus nedirba šiomis švenčių dienomis:

 

• Sausio 1 d. – Naujieji metai
• Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
• Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
• Šv. Velykos (sekmadienis ir pirmadienis).
• Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena
• Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos diena
• Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną
• Birželio 24 d. – Joninės (Rasos ir Joninių diena)
• Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
• Rugpjūčio 15 d. – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
• Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena
• Lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena
• Gruodžio 24 d. – Kūčių diena
• Gruodžio 25 – 26 d. – Šv. Kalėdos

 

Prieššventinėmis dienomis muziejus dirba 1 valanda trumpiau.